tūbinis

tūbinis
2 tū́binis, -ė adj. (1) NdŽ, DŽ1, tūbìnis (2) K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Ms; SD250, Sut, N, LL144 1. Rtr, Ms iš tūbo padarytas, veltinis: Jo tūbìniai batai, tūbìnis kepaliušas J. Tūbìnė avalynė BŽ42. Tūbo (tūbìnė) kepurė J.Jabl. Tūbìnės pirštinės Žd. Apsimovė tūbinėmis ar plaušinėmis it gelžinėmis šarvomis S.Dauk. 2. kurio ilgi plaukai, ilgos vilnos, plunksnos: Tūbìnių vilnų menka mašina nepašukuo[ja] Šts. Daba tai tos tūbìnės avys, riebios, didelės Mšk. Buvo papunio kailiniai tokie tūbìniai an gembės pakabinti Pln. Tūbìnės žąsys ilgoms uodegoms Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • tūbinis — 1 tūbinis sm. ppr. pl. žr. tūbas 2: Mikas apsiavė tūbiniais, apsivilko kailinėliais Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tūbinis — tūbinis, tūbinė bdv. Tūbiniai bãtai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pobalnis — sm. (1) tam tikras po balnu dedamas paklotas: Tūbinis pobalnis Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tūbelinis — tūbẽlinis, ė adj. (1) NdŽ žr. 2 tūbinis 1: Jonukas atsinešė su savim tūbelinius pavalkus, kuriais arklį kinkė tik arti, akėti ar žiemą miškan važiuoti V.Krėv …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”